Nutukimas – tai riebalų kaupimasis organizme didesniais kiekiais. Kaupiantis riebalams kartais poodiniame sluoksnyje išsivysto lipomos – skausmingi mazginiai riebalinio audinio navikai.
Pagrindinė priežastis yra persivalgymas, kurį sukelia netinkami mitybos ypročiai, per mažas fizinis aktyvumas, psichinės traumos, ilgalaikis badavimas, neurohormoninių mechanizmų pakitimai nuo kurių priklauso gaunamų kalorijų kiekio reguliavimas, galvos smegenų pagumburio centrų sutrikimai sąlygojantys sotumo jausmą bei nuo tarpinių smegenų sričių pažeidimo atsirandančio po erkinio encefalito ar galvos smegenų auglių.
Tinkamiausias metodas nutukimui gydyti yra nekaloringos dietos skyrimas mažinant riebalų ir angliavandenių kiekį, bet tuo pačiu aprūpinant organizmą reikiamu kiekiu baltymų, vitaminų ir mineralų. Jei svoris vis tiek nekrenta arba krenta ne tiek kiek norėtumėte, tuomet skiriama speciali dieta su griežtai paskirstytu maisto daviniu tiksliai kontroliuojant kaloringumą. Dietos taikymo laikotarpiu rekomenduojamas bendras klasikinis viso kūno masažas.
Ligoniams, kuriems yra padidėjęs alkio jausmas ir neišeina taikyti dietos, skiriami apetitą mažinantys preparatai. Jei ligoniui nėra širdies – kraujagyslių sistemos sutrikimų, atsižvelgiant į paciento amžių ir nutukimo laipsnį, skiriamas tam tikras fizinis krūvis.
Celiulitas – tai lėtinis puraus jungiamojo audinio uždegimas, kuriame kaupiasi vanduo ir toksinai. 90 – 95 % visų moterų, nepriklausomai nuo kūno svorio, turi ryškių celiulito požymių. Celiulito priežastys: nesveiki mitybos įpročiai, greitas maistas, aplinkos ir organizmo užterštumas, kontraceptinių preparatų vartojimas, greitas lytinis brendimas, nutukimas, judėjimo trūkumas, įvairios ligos, stresai. Paprastai celiulitas pradeda formuotis 17-20 metų merginoms, tačiau dabartiniu metu vis daugiau mergaičių celiulitu suserga jau 14 metų. Pagrindinė to priežastis yra ankstyvas lytinis brendimas.
Po oda pradeda formuotis riebalinės granulės, kurios laikui bėgant vystosi į gumburus priklausomai nuo pažeidimo formos ir laiko. Laikui bėgant riebalinių granulių sluoksnis storėja ir kietėja. Tuo metu oda prasčiau aprūpinama krauju ir maistinėmis medžiagomis. Pradeda vystytis uždegimas. Su celiulitu reikia kovoti vos tik pastebėjus pirmuosius požymius. T.y. po oda iššokusias granules išryškėjančias sugnybus odą. Tai ne tik grožio pakenkimas, bet ir rimtų ligų grėsmė.
Besivystant celiulitui didėja venų išsiplėtimo galimybė, atsiranda kojų sąnarių pakitimų, greičiau vystosi plokščiapėdystė, kraujagyslių ligos, senka imunitetas, greičiau pavargstama dirbant fiziškai. Susikaupusių riebalų pasiskirstymas mūsų organizme priklauso nuo lyties, genetinės struktūros, gyvenimo būdo bei hormonų pusiausvyros. Paprastai vyrai turi obuolio formos figūrą, todėl jiems riebalai kaupiasi ant pilvo, širdies ir žarnyno srityse. Moterų figūra dažniausiai primena kriaušę, tad joms riebalai kaupiasi ant sėdmenų, šlaunų, pilvo ir net žastikaulių srityje.
Būtina žinoti, kad visai atsisakyti riebalų nėra gerai, nes tam tikras riebalų kiekis, gaunamas su maistu, yra būtinas žmogaus organizmui todėl, kad riebalai atlieka daugelį svarbių funkcijų:
Moterims celiulitas dažniausiai pažeidžia šias kūno vietas – sėdmenis, šlaunis, kelius, blauzdas ir kulkšnis. Nors kartais celiulitas gali atsirasti ir pilvo, sprando bei dilbių srityse, ar netgi šlaunų priekinėje pusėje. Pilvo srities celiulito atsiradimas susijęs su virškinimo sutrikimais, vidaus organų uždegimais ir stresais, o tai turi įtakos limfos susikaupimui audiniuose.
Sprando srityje atsiradęs celiulitas beveik visuomet susijęs su kaklo, pečių bei rankų skausmais. Laikui bėgant jis susiformuoja į taip vadinamą „našlės kuprą“. Kaklo ir pečių raumenys pradeda stipriau spausti slankstelius, dėl ko pakinta jų išsidėstymas ir užspaudžiami kaklo bei pečių nervai. Šie pakitimai sukelia skausmus, prasideda vietinis uždegimas ir pradėjus kauptis limfos skysčiui, odos paviršiuje pasirodo požymiai, atspindintys šiuos sutrikimus.
Kartais celiulitas pažeidžia dilbių sritis. Tai dažniausiai veninės kraujotakos audiniuose sutrikimo pasekmė pasireiškianti tuomet, kai celiulito požymiai visame kūne yra ryškiai matomi. Tokiu atveju yra neišvengiami ir kiti venų sutrikimo požymiai – kraujagyslių įtrūkimai, kojų sustorėjimas ar limfinio audinio kaupimasis.
Šlaunų priekiniuose paviršiuose celiulitas dažniausiai formuojasi tiems žmonėms, kurių veikloje kojoms tenka didžiausias fizinis krūvis.
Riebalai ant kūno kaupiasi maždaug tokia proporcija: pavyzdžiui, jei Jūsų organizmas sukauptų 7 kg. riebalų, tai 6 iš jų būtinai „nusėstų“ ant sėdmenų ir tik 1 kg – viršutinėje kūno dalyje. Ir atvirkščiai, jeigu Jūs „numesite“ 7 kg., tai apatinė kūno dalis neteks tik 1 kg., o viršutinė – net 6 kg. Normaliam ląstelių bei audinių funkcionavimui yra būtinas kraujo pakankamumas, normalus kraujospūdis bei savalaikis organizmo gyvybinės veiklos produktų šalinimas. Tai reiškia, kad gausus kraujo kiekis ne tik turi aprūpinti audinius deguonimi ir maisto medžiagomis, bet ir pašalinti anglies dvideginį bei toksinus, o sklandžiai veikianti limfinė sistema – transportuoti limfą.
Venos bei limfagyslės neturi savo sienelėse raumenų, todėl kraujo ir limfos skysčio grįžimas į bendrą kraujo apytakos sistemą priklauso nuo trijų, tarpusavyje glaudžiai susijusių, faktorių, kurie labai reikšmingi, aiškinantis celiulito formavimosi mechanizmą ir jo gydymą:
Apatinių galūnių raumenų susitraukimo metu, venose bei limfagyslėse atsiranda slėgis, kuriam veikiant, kraujas ir limfa verčiami grįžti link širdies. Tokiu būdu audiniai yra geriau aprūpinami maisto medžiagomis ir efektyviau pašalinami toksinai iš organizmo.Svarbiausią vaidmenį šiame procese atlieka blauzdos raumenys.
Pado srityje yra įdomus reflekso laukas, stimuliuojantis limfinio skysčio grįžimą. Taip pat pado fascijose yra daugybė receptorių, kurie stimuliuoja limfos tekėjimą atgal.
Kvėpavimo metu susitraukiant diafragmai, ji nusileidžia žemyn krūtinės ertmėje sudarydama neigiamą slėgį. Pastarasis pritraukia atgal grįžtantį kraują bei limfą iš pilvo ertmės į krūtinės ląstą. Tuo pat metu diafragmos nusileidimas veikia pilvo ertmę ir slėgiui padidėjus, kraujas bei limfa stumiami krūtinės link. Priekinės pilvo sienelės struktūroje turi būti pakankamai tvirti raumenys, kurie užtikrintų sklandų siurblio veikimą.
Pakitus riebaliniam audiniui vystosi celiulitas. Jo susidarymą lemia:
Mažojo kraujo apytakos rato pokyčiai.
Sutrikus mažajam kraujo apytakos ratui lėčiau gyja žaizdelės bei įdrėskimai.
Veninės kraujotakos sutrikimas.
Dėl veninės kraujo apytakos sulėtėjimo audiniuose kaupiasi skystis ir mažosiose venose bei kapiliaruose praktiškai nebelieka kraujotakos. Tuomet pradeda gamintis kenksmingos medžiagos (pieno rūgštis, amoniakas) ir vystosi uždegimas.
Limfinio skysčio cirkuliacijos sutrikimai.
Limfą sudaro limfagyslės, limfa, limfmazgiai, blužnis, migdolinės liaukos, užkrūčio liauka ir limfiniai audiniai. Limfoje esantys limfocitai stiprina imunitetą, bet pagrindinė funkcija yra valomoji. Limfa surenka iš kiekvienos ląstelės išmetamas nereikalingas medžiagas ir pašalina jas iš organizmo. Jei sutrinka limfos apytaka organizmas nebeišsivalo, limfoje esantis baltymas nusėda audiniuose ir tuomet prasideda įvairios ligos. Užteršta limfa yra dažniausia celiulito formavimosi priežastis.
Pasireiškus bent vienam iš aukščiau minėtų veiksnių prasideda grandininė reakcija.
Taisyklinga laikysena priklauso nuo nugaros, kaklo, pilvo, pečių ir dubens raumenų. Esant netaisyklingai laikysenai, stuburas pripranta prie natūralios pozos, o pacientą nuolat vargina galvos ar kaklo skausmai, maudžia nugaros apačioje. Dėl netaisyklingos laikysenos pilvo raumenys sudrimba, klubai atsikiša į priekį ir užspaudžiamas kirkšninis kanalas. To pasėkoje pradeda kauptis skystis kojų audiniuose. Norint tai pašalinti rekomenduojami tam tikri fiziniai pratimai ir masažas koreguojantis laikyseną.
Siekiant pašalinti stresą į anticeliulitinę programą galima įtraukti racionaliosios psichoterapijos metodus, relaksacinį – atpalaiduojamąjį ar aromaterapinį masažą.
Veiksmingiausiai celiulitas gydomas pasitelkiant kartu dietą, masažą, specialius fizinius pratimus ir kitas kūno procedūras. Svarbiausia yra kasdien ar bent jau tris kartus per savaitę daryti mankštą, reguliariai darytis viso kūno klasikinį masažą, bent kartą per savaitę atlikti anticeliulitinio masažo palaikomąsias procedūras prieš tais praėjus visą kursą ir ypač vyresniame amžiuje riboti riebalų ir angliavandenių kiekį, vartoti daugiau ląstelienos (daržoves, sėlenas, vaisius ir kt.).
Buitinėmis sąlygomis mažinti celiulitą galime savimasažu. Kasdien prieš baigiant praustis po dušu reiktų nusistatyti drugną (daugiau šaltesnį) vandenį ir dušo srovę kreipti nuo kojų pirštų kylant į viršų 5- 10 min.
Limfos tekėjimą gerina bet kokia mankšta, bet koks masažas, o ypač limfodrenažinis. Buitinėmis sąlygomis limfos apykaitą galima būtų suaktyvinti pagulint ant kapu pastatytos lentos žemyn galva 10-15 min. Tokiu būdu limfa yra priversta keisti savo judėjimo kryptį, todėl pagerėja visų organizmo ląstelių mityba ir efektyviau šalinami šlakai.Tuo pačiu labiau pailsi pavargusios kojos negu jas laikytumėte iškėlusias.