Manualinė terapija

„Gydyti būtina greitai, saugiai ir maloniai“, Hipokratas

Manualinė terapija – tai diagnostinių ir gydomųjų metodų sistema skirta normaliai žmogaus kaulų – raumenų aparato struktūrai ir funkcijai palaikyti, atliekant specialius, tikslingus judesius neviršijančius įprastų fiziologinių sąnarių judesių amplitudžių. Paprastai ji skiriama esant patologiniams procesams, atsirandantiems dėl ligų ar įvairių pokyčių stubure, sąnariuose, raumenyse ir raiščiuose, koreguoti arba pašalinti. Taip pat manualinė terapija taikoma esant:

• funkcinei blokadai,
• hipermobilumui,
• raumenų disbalansui,
• neoptimaliam judėjimo stereotipui.

Pagrindiniai manualinės terapijos komponentai:

• 1. Relaksacija,
• 2. Mobilizacija,
• 3. Manipuliacija,
• 4. PIR (postizometrinė relaksacija),
• 5. Automobilizacija.

Mobilizacija

Mobilizacija – tai rankinio poveikio metodas, leidžiantis įvairių metodų pagalba palaipsniui pašalinti funkcinę blokadą, kad būtų pasiekta maksimali beskausmių fiziologinių judesių apimtis (priešįtampos būsena) ir kad mobilizacija galėtų pasibaigti manipuliacija (pagal indikacijas). Mobilizacijos pagrindas yra pasyvūs judesiai atliekami greitu arba lėtu tempu.

Manipuliacija

Manipuliacija – tai rankų poveikio metodas, užtikrinantis staigų funkcinės blokados pašalinimą greitu, trumpu, mažos amplitudės neskausmingu postūmiu, atliekamu tokioje padėtyje, kai iš anksto pasiekta maksimali galima pasyvių judesių apimtis. Manipuliacijos pagrindas yra pasyvūs, mažos amplitudės judesiai, paprastai sutampantys su mobilizacinio judesio kryptimi.

PIR

PIR - tai specialus rankinio poveikio metodas, praktiškai neturintis kontraindikacijų, sudarantis galimybę greitam raumeninio audinio atsipalaidavimui. Tikslas – patempimas, spazmo ir skausminio sindromo pašalinimas. PIR metodo esmė: raumenys dirba dviem režimais – dinaminiu ir izometriniu. Dinaminio režimo metu kinta raumens ilgis, izometrinio – raumens susitraukimo laipsnis. Raumuo, prieš tai dirbęs izometriniu režimu (ypač jeigu buvo spazmas), iš karto gerai ir greitai atsipalaiduoja. Atliekant PIR metodiką pacientas turi aktyviai dalyvauti ir pats vykdydamas tam tikrus nurodymus.

Indikacijos

Įdėmiai išanalizavus kokia liga serga pacientas padaroma išvada, kad paciento skundai yra susiję su stuburo segmentų pažeidimu, kurį galima pašalinti atliekant tam tikrą manipuliaciją. Tai , jeigu manualinio poveikio objektas yra ne stuburo osteochondrozė ar skoliozė, o segmentinio, tarpslankstelinio judėjimo sutrikimai, atsiradę minėtų ligų fone, tuomet išskiriama tik viena indikacija atliekant manualinę terapiją – paslankumo sumažėjimas SJS. Jei yra teisingai nustatomas paciento skundų ir jo stuburo būklės ryšys, tuomet manualinė terapija duoda greitą bei ryškų efektą.

Absoliučios kontraindikacijos

• sunki bendra būklė;
• senyvas amžius;
• onkologinės ligos;
• sąnarių ir stuburo ūmūs uždegimai;
• nepasiekiama priešįtampa;
• nepasiekiama fiksacija;
• kraujo ir kraujagyslių ligos;
• lūžiai ir traumos;
• osteoporozė;
• kai kurios kaklinės stuburo dalies anomalijos;
• išvaržos.

Santykinės kontraindikacijos

• disko išvarža (objektyvi neurologinė simptomatika, atspindi šaknelės kompresiją esant disko protruzijai);
• esant didesniam negu II laipsnio nestabilumui ir organiniams blokams manipuliacijos draudžiamos;
• nėštumas.

Komplikacijos

• skausminio sindromo sustiprėjimas paros laikotarpiu;
• galimos reakcijos į manualinę terapiją (vegetokraujagyslinės ir kt.);
• kraujotakos sutrikimas su besivystančia klinika (sąmonės netekimas, silpnumas);
• judesių sutrikimai (parezės, paralyžiai);
• lūžiai ir išnirimai;
• mirtis.

Dozavimas

2 manualinės terapijos seansai per savaitę, o sunkiais atvejais – 3. Visą gydymo kursą sudaro nuo 3 – 5 iki 7 – 10 seansų. Jei atlikus 3 – 5 manualinės terapijos seansus ligonio būklė negerėja, toliau taikyti manualinę terapiją yra netikslinga.